Apie berno zenenhundus

Berno zenenhundas - tai tikrasis senųjų molosų šeimos atstovas

Berno zenenhundas vienas iš keturių zenenhundų šeimos atstovų, be jų dar yra Apenzelio, Entlebucho ir Didieji šveicarų zenenhundai. Bet bernai yra vieninteliai šveicarų šunys, kurie turi ilgą, puošnų šilkinį kailį. Šis puikia ištverme pasižymintis šuo puikiai jaučiasi vėsiame Lietuvos klimate. Juos rekomenduojama laikyti voljeruose, tačiau gyvena ir namuose. Senovėje šių šunų ištvermė, jėga ir vikrumas tarnavo vežimėlių tempimui, sodybos apsaugai ir gyvulių ganymui kalnuotose Berno regiono apylinkėse. Mūsų dienomis bernai yra labai universalūs šunys, jie dalyvauja bendro paklusnumo ir agility rungtynėse, tempia vežimėlius, seka pėdsakais, gano gyvulius ir dirba terapiniais šunimis. 
Labiausiai apibūdinantis Berno Zenenhundą žodis būtų lojalumas. Kadangi pagrindinis šių šunų gyvenimo tikslas - būti ištikimu, naudingu kompanjonu Jums ir Jūsų šeimai.
Žinoma šis lojalumas turi ir pliusų, ir minusų.
Didžiausias pliusas yra tai, kad draugiškas Berno Zenenhundo charakteris leidžia lengvai integruotis į bet kokią pamėgtą šeimos veiklą ar aplinką. Vaikai ar bet kokie gyvūnai nesukelia jokių problemų Berno Zenenhundams (aišku kuo jaunesni gyvūnai susipažins vienas su kitu, tuo jie mieliau bendraus suaugę). Stiprūs ganymo instinktai šiuolaikiniame pasaulyje veikia nauja kryptimi - kiti gyvūnai ar vaikai, kuriuos Berno Zenenhundai laiko "žemesniais" šeimos hierarchijoje, yra rūpestingai prižiūrimi ir saugomi, net jei vaikai ar gyvūnai yra nedraugiškai nusiteikę šuns atžvilgiu.


Didžiausias minusas yra Berno Zenenhundo reiklumas. Bernas turi labai stiprų, genetiškai įaugusį poreikį, įtikti savo žmonėms, tai reiškia, kad jam reikės skirti gana nemažai dėmesio, kad šuo būtų laimingas ir nesukeltų problemų. Tai imlūs mokslams šunys, labai noriai mokosi naujų triukų. Šveicarų kinologas profesorius Albertas Heimas rašė "įgimta zenenhundų savybė - noras mokytis, pasinaudokite šiuo bruožu". Kitas būdingas bernams bruožas, kaip keistai beskambėtų, tai jo tingumas. Berno Zenenhundai didelį energingumą parodo tik ribotą laiko tarpą, pirmenybę teikdami tiesiog ramiai pabūti su savo šeima arba trumpai pažaidžiant su poilsio pertraukėlėmis. Tai gali būti neigiamas bruožas, jei Jums reikia labai aktyvaus kompanjono, bet tai yra ir didelis pliusas, ypač tiems žmonėms, kuriems jau teko susidurti su viską griaunančiais hiperaktyviais šunimis, paliktais kelioms valandoms be žmonių priežiūros.

 Šuniuko kaina

Kai veislyne gimsta berno zenenhundų šuniukai, sulaukiama daug skambučių ir laiškų. Keista, bet dauguma iš jų neklausia kas yra šuniukų mama, tėtis, kokie sveikatos tyrimai atlikti tėveliams. Dažnas atvejis kai besiteiraujantys nieko nežino apie šią veislę. Visus labiausiai jaudinantis klausimas yra - šuniuko kaina. Išgirdę ją skuba padėti telefono ragelį, net nepasakę „ačiū" už informaciją.
Šuniuko kaina- ji prasideda ne nuo šuniuko gimimo, o nuo „mamos“ įsigyjimo. Mane labai piktina, kai nusipirkę šunį, pirkėjas, nieko neišmanantis apie veisimą, jau svajoja apie kergimą ir tt. Aš visuomet atsakau: „Jūs pirmiausia užsiauginkite sveiką, gražų šunį, padarykite visus privalomus sveikatos testus, įvykdykite visus LKD (Lietuvos kinologijos draugijos) reikalavimus, sukaupkite žinias apie šunų veisimą, jų genetiką, o paskui jau planuokite“. Deja, net gražiausias šuniukas ne visada užauga tinkamas veisimui. Pavyzdžiui displazijos tyrimas parodo negražius, pažeistus klubų, alkūnių sąnarius, tokio šuns veisimas pagal LKD įstatus yra draudžiamas. Ką gi, jei šeimininkai sąžiningi, jie augintinį sterilizuos ir džiaugsis kaip šeimos nariu. Deja neretai tokie šunys veisiami be dokumentų ir po to skelbimų portaluose skaitome „parduodami berno zenenhundų šuniukai be dokumentų, tėvai su dokumentais“. O tai reiškia, kad yra sukergti šunys turintys sveikatos problemų, neatitinkantys veislės standarto ir turintys psichikos problemų.
Kad kalė užaugtų sveika ir graži, ją reikia maitinti geru maistu, duoti vitaminus, saugoti nuo traumų, visą šiltąjį metų sezoną kas mėnesį (nuo kovo mėn iki gruodžio mėn) apdoroti nuo erkių ir blusų, dehelmintizuoti, skiepyti, maudyti, šukuoti, dalyvauti šunų parodose. Sulaukus 18 mėnesių daromi alkūnių ir klubo sąnarių dislpazijos, bei akių tyrimai. Jei kalytės visi tyrimai geri, atitinka visus reikalavimus, tada jau galima parinkti patiną. Tam taip pat reikalingos žinios, informacija. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad galima atrasti patiną kergimui niekur nevažiuojant skelbimų portaluose. Tokio vaikino paslaugos kainuoja nebrangiai ir jam nesvarbu ką kergti, svarbu, kad moka pinigus. O galima nuvykti pas "kavalierių", kuris gyvena už 2500km ir dar džiaugtis, kad šeimininkams kalė patiko ir jie sutiko sukergti savo labai vertinamą patiną su atvežtąja kalyte. Beje ir kergimui iš anksto atostogų nepasiimsi, kalytės ruja niekada nebūna idealus kaip laikrodukas kas pusę metų, praktiškai, surujojus kalei, turi 3-5 dienas per kurias privalai susiruošti ir viską metus lėkti pas patinuką į svečius. O kur dar viešbučiai užsakomi paskutinę minutę, kelionės išlaidos.. O jei kalytė liko "tuščia', būna ir taip, reikalingas perkergimas, tada visos kelionės išlaidos dvigubinasi. Manau suprantama, kad tokių paslaugų ir kergimo kainų skirtumas bus labai didelis. Visa tai įskaičiuokite į šuniuko kainą.
Toliau kalbant apie šuniukų kainą, reikia pridėti išlaidas: nėščios mamos mitybą, vitaminus, vet.gydytojų priežiūrą, pagalbą, patį gimdymą, medikamentus. Gimė mažyliai ir vėl išlaidos: penktų pirštukų šalinimas, specialus šuniukų maistelis, dehelmintizacija, skiepai, skiepų knygelės, kilmės dokumentai, šuniukų čipavimas, maudymas, fenavimas... Pirmą savaitę mažyliai valgo kas dvi valandas, vėliau kas tris ir tik būdami mėnesio amžiaus jie valgo 4 kartus per dieną. Tai kaipgi įkainuoti tas bemieges naktis, mažylių priežiūrą (balučių ir kakučių valymą). Visi šuniukai yra mano „vaikai“, kuriems atiduodu savo meilę, patirtį, jėgas, laiką, dalelę savo gyvenimo ... Man labai sunku įvertinti juos pinigais, bet kokia įvardinta suma yra per maža...
 
Dideli karščiai- kančia augintiniams

Berno zenenhundą nuo perkaitimo apsaugo ilgas kailis, bet jiems vis tiek, kai temperatūra siekia  virš +30C yra labai sunku ir pavojinga, tad būtina pasirūpinti mūsų augintinių saugumu. Jei šuo gyvena kambaryje atraskite jam pačią vėsiausią vietą, ant žemės gulėjimui paklokite šlapią rankšluostį. Pastoviai turi buti keičiamas geriamas vanduo. Jei šuo atsisako ėsti, nepergyvenkite, praėjus karčiams, apetitas tikrai sugrįš. Į lauką šunį išveskite tik trumpam (atlikti gamtinius reikalus). Ilgiau pavaikščiokite su augintiniu vakare, kritus oro temperatūrai. Puiku jei savo draugą nuvešite prie vandens telkinio išsimaudyti, tačiau po maudynių neuždarykite šuns voljere saulėje. Šlapias gyvulys gali gauti saulės smūgį. Namuose taip pat galite išmaudyti šunį vonioje, nefenuokite, duokite jo kailiui išdžiūti savaime. Per karščius šunys labai pasyvūs, tad visas keliones su augintiniu tuo metu geriau atidėti. Žinau atvejų, kai šunys nuo saulės perkaitimo mirė net parodų metu.. Tad būkite budrūs.. Augintinio gyvybė yra svarbiau už bet kokius jo titulus ir pramogas...

berno zenenhundas Hilary maudosi

Copyright © 2010 - 2018 Dienera - Brizo kennel