Jau antrą sykį organizuojamas pasaulinis pasivaikščiojimas su zenenhundais. Pernais dalyvavo 87 šalys, Lietuvoje į gatves išėjo pasivaikščioti 81 berno zenenhundas. Šiais metais prie šios akcijos prisijungė ir Klaipėda. Su savo šeimininkais susirinko net 10 berno zenenhundų ir vienas šveicarų entlebuherio šuo. Šauniai pasivaikščiojome po senamiestį, Danės pakrante, nuotraukose įamžinome susitikimo akimirkas. Šios akcijos metu buvo siekiama pakeisti žmonių požiūrį į šunis, jų auginimą, bendravimą su augintiniu, į didėjantį beglobių šunų skaičių, neatsakingą veisimą… Norisi, kad augintiniai taptų šeimos nariais, o ne daiktais, kuriuos atsibodus, nepatikus ar pasenus galima išmesti į gatvę... Lietuvoje dar egzistuoja požiūris, kad šuo turi būti rišamas prie būdos, laikomas voljere, izuoliuojamas nuo žmonių. Apmaudu, kad su augintiniu draudžiama keliauti viešuoju transportu, traukiniais, apsilankyti kavinėje, parduotuvėje. Europoje ir ne tik joje šios taisyklės jau senai nebeegzistuoja… Džiaugiamės, kad nedideli pokyčiai matosi jau ir pas mus. Daugėja kavinių kur su augintiniu galima užsukti kartu. Šiandiena kavinė “Vero coffe” mus pavaišino skania kava, o mūsų meškučiams pasiūlė atsigerti vandens. Kas nežino šios veilės norime pasakyti, kad apie barno zenenhundus sakoma “jie protingi kaip žmogus ir didingi kaip liūtas”. Draugiški, drąsūs, stiprūs šunys buvo žinomi jau XV amžiuje. Augino juos didikai ir vienuoliai. Šunys buvo naudojami ūkio saugojimui, bandos ganymui. Vėliau juos pradėjo kinkyti į vežimus, kuriais tempdavo statines su pienu į sūrio gamyklas. Ši veislė buvo ant išnykimo ribos, nes didesnę paklausą turėjo dideli, stambūs, stiprūs patinai, o kalytės dažniausiai būdavo naikinamos. Tik kinologų dėka, 1913 m. pirmieji Berno šunys buvo įregistruoti Šveicarijos šunų kilmės knygoje, o 1963 m. šią veislę pripažino Tarptautinė kinologų federacija. Džiugu, kad vis daugiau žmonių pamilsta šią veislę…

Ačiū visiemas akcijos dalyviams už renginį, puikią nuotaiką ir už jūsų meilę berno zenenhundams…Esame dėkingi fotografui Matui Baranauskui ir Ievai Labokaitei už nuotraukose įamžintas susitikimo akimirkas. Jei norite pamatyti daugiau nuotraukų pavartykite mano FB puslapio nuotraukų albumus (nuoroda kontaktuose).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mus pasiėke liūdna žinia iš Rusijos. Staigiai ir per anksti teko atsisveiknti su šuneliu Fosteriu. Mažylis puikiai sudalyvavo pirmoje parodoje ir po dienos pasijuto blogai. Pradėjo vemti putomis, atsisakė ėsti, gerti, pradėjo viduriuoti. Vet. gydytojai kovojo dėl jo gyvybės net 4 dienas. Statė lašelines, leido vaistus, darė kraujo tyrimus, echoskopiją, kad atrasti negalavimo priežastį, bet deja visos pastangos buvo veltui...Vet.gydytojai neturi vieningos nuomonės nuo ko mirė 7,8 mėnesių, du kartus paskiepytas ir iki tol buvęs sveikas šuniukas. Vieni tvirtina, kad tai galėjo buti nauja sunki forma Parvovirus Enterito, kiti teigia, kad tai maro pasekmė. Yra įtarimų, kad galejo apsinuodyti kažką suvalgęs lauke. Skruodimas parodė, kad pažeista blužnis ir žarnynas (iš išorės), kas  suteikia abejones, kad tai enteritas. Šeimininkas pastebėjo, kad prieš porą savaičių, pradingo šuniuko akių skaidrumas, jos pasidarė ūkanotos, apneštos baltu rūku... Dabar spėjama, kad tai buvo pirmieji negalavimo simptomai. Labai  apmaudu, kad tenka taip anksti atsisveikinti su mažyliu. Užuojauta šeimininkui Maksimui Safronovui ir jo šeimai...

Noriu paprašyti visų šeimininkų kurie augina šunis ir nesvarbu kuriame veislyne jie įsigyti.. Būkite budrūs!  Pamatę bet kokį pasikeitimą šuniuke, jo elgesyje SKUBIAI  apsilankykite pas vet. gydytoją. Tegul tai būna tik jūsų panika, įtarimai...Bet jei jūs esate teisūs, laiku suskubus galite išsaugoti augintinio gyvybę...

Privalau papasakoti kas mums nutiko. Aš su kalyte planavau kelionę į kitą šalį. Likus prieš kelionę keletui dienų apsilankėme pas vet.gydytoją, kad patikrintų šuns sveikatą, suduotų vaistus nuo kirminų, lašus nuo erkių, blusų ir gautumėme įrašą augintino vet. pase, kad šuo gali keliauti kartu su manimi.

Aš buvau šokiruota, kai 2011 metais statytas firmos Virbac mikročipą dvi veterinarijos klinikos negalėjo perskaityti... Dabar mes laukiame iš firmos naujo mikročipo (tas pats numeris), taciau jis bus padarytas tik po triejų savaičių. Labai apmaudu, mūsų planuota kelionė ne įvyko, praradome pinigus už kelionės bilietą ir nuotaika buvo sugadinta ilgam. Aš noriu pasakyti visiems kas planuojate keliones su augintiniais svetur. Tikrinkite jų mikročipos labai dažnai, kadangi niekas negali duoti garantijos kada, kokia dieną, valandą, minutę jie gali nustoti veikti. Nuo 2015 metų yra labai sugriežtintos gyvūnų pervežimo taisyklės. Yra tokių šalių, kur be mikročipo šuo gali būti net užmigdytas. Ačiū Dievui, kad tai mums atsitiko ne kelionės metu...